 |
|
|
 |
||
 |
 |
|
Vėl eilinė gyvenimo išdaiga… Kai paskutinį kartą Tave apkabinau, net negalėjau pagalvoti, kad liepsna gęsta… Vėl eilinė gyvenimo išdaiga, tikriausiai tai nesibaigs.. O kam? Juk džiaugsme ir varge mes pasižadame mylėti… Eilinės kvailos mano mintys, kad viskas galėjo būti kitaip.. Nebenoriu, dabar mums reikia atsigauti, kvėpuot, džiaugtis, gyventi… Eilinė diena, kai esu viena.. bet nepaisant visko… Aš dėkoju Dievui, kad buvai… Nes dabar nors esu liūdna, bet laiminga! Rodyk draugamsKartais sapnuoju, kad mudu vėl kartu… Jog mane švelniai apkabini, pabučiuoji ir pasakai, kad myli… Kartais sapnuoju, kad mudu vėl kartu… Tu šypsaisi, glostai mano veidą ir pasakai, kad niekada nepaliksi… Kartais sapnuoju, kad Tu šalia… Kad mudu garsiai juokiames, Tu man sakai, kad Tau gera su manimi… Kartais… Man rodos, jog Tu manęs ilgiesi… Bet… Jau jaučiu, kad greit galėsiu pasakyti: aš…. aš laiminga be Tavęs… Nes….
Nes kartais tie sapnai, tai tik mano svajonės… Rodyk draugamsAčiū Tau už Tavo Meilę.. Ačiū Tau už svajones.. Ačiū, kad pakeitei mano pasaulį ir išsklaidei abejones.. Ačiū Tau už žydra dangų, Ačiū Tau už džiaugsmą akyse. Ačiū už apkabinimą beprotiškai brangu ir jog esi mano mintyse… Ačiū Tau už sunku kelią, Ačiū Tau už pamokas skaudžias.. Ačiū už tai, kad taip būna gera, kai laikai manas rankas… Ačiū Tau už Tavo tiesą, už tai, kad negyvenu mele… Ačiū už Tavo akių šviesą, kurią matau net sapnę.. Ačiū Tau už Tavo Meilę, Ačiū Tau už svajones… Ačiū Tau, mano Saule už Tavo glamones… Rodyk draugamsArti. Labai arti. Čia pat. Mano gleby. Kiekvienas daiktas. Kiekvienas žodis. Kvapas, glamonė. Kiekvienas žvilgsnis. Mano juokas. Lyg Tu jiems lašą magijos davei. Arti. Labai arti. Čia pat. Mano gleby. Kvėpavimą sustingdei. Jautrus prisilietimas. Tu priverti mane virpėt. Arti. Labai arti. Čia pat. Mano gleby. Tu juk esi. Tu mane turi. Šaltas sniegas. Liūdnas lietus. Apsvaigusi saulė. Mes šokame delne. Arti. Labai arti. Čia pat. Mano gleby. Žvaigždės šoka danguje. Tūkstančiai spalvų. Matau Tavo liūdnas akis. Jos tokios, nes negalime mylėt vienas kito. Arti. Labai arti. Mano gleby. Užmerk akis. Paliesk jausmus. Kai nubusi, glostysiu Tavo veidą. Nusišypsok. Gyvenimas Tavęs laukia. Rodyk draugamsTokia silpna esu. Man neužtenka drąsos gyventi tik šią akimirką. Tik… tak.. Tyla… Tik… tak.. Tuštuma.. Tik… tak.. Sustojo laikas… Ar tai pabaiga? Ne. Dar ne pabaiga. Saulė dar keliasi ryte.. Mėnulis šviečia jos šviesa.. O aš… Kvėpuoju lietaus bučiniais… Lengvais vėjo prisilietimais… Tavo apkabinimais… Aš… Ilgiuosi… Taip beprotiškai, kaip visada… Man Tavęs reikia… Supranti? Kodėl tyli? Nieko nesakai… Ar tai pabaiga? Ne. Dar ne pabaiga.. Dar galiu glostyti Tavo veidą… Mylėti Tavo žvilgsnį… Būti gražiai Tavo akyse… Ir vėl tyla… Ta prakeikta tuštuma… ir ilgesys… Kurio niekas nepripildys… Rodyk draugamsUžmerkiu akis.. Skęstu tyloje… Taip lėtai plaka širdis… manyje… nebenoriu liūdėt… kažko laukt.. kažką mylėt… taip sakiau vakar, kai Tu išėjai… Bet štai šiandien tirpstu kaip cukrinė vata Tavo glebyje… Jaučiu, kad gyvenu… Pagaliau… Sustojo laikas… Pasaulis skęsta akyse… Tu - mano pasaulis… Tu - mano svajonė… Tu - mano noras.. Tu - mano jausmas.. Tu - mano lietus… Tu - mano liepsna… Tu - tą nežinią… Užmerkiu akis… Atsikvėpiu giliai… Taip karštai plaka širdis… ir kvepuoju ramiai… Tu vakar išėjai… Šiandien vėl esi šalia… Ir man jau nebereikia plušinio meškiuko, kad galėčiau kažką apkabinti Rodyk draugamsMan taip šiandien gera širdy, žvaigždės krenta ant žandų… Man taip gera būt Tavam gleby, šį vakar taip stipriai tai jaučiu… Myliu, gal kartais nekenčiu, noriu, o kartais man baisu.. Galvoje tiek daug minčių… Ką išsirinkt? Kurią iš jų? Kaip gera į Tave žiūrėt, kai turi užmerktas akis… Aš žinau - reikia tikėt, kad mūsų širdys viską atlaikys… Ačiū, kad esi… Tik tiek noriu Tau pasakyt… Noriu tiesiog būt su Tavim… ir Tavo gleby laiką sustabdyt… Rodyk draugamsKiek keistokas, bet toks žavus, kartais tylus, o kartais toks šmaikštus… Vis mokai mane būt gera ir sakai, jog galiu būt dar geresnia… Negaliu ir nenoriu Tau meluoti, nes kažkada apie tai galėjau tik pasvajoti.. Nors akys pilnos ašarų, o gerklėje gumulėlis, kažkas išdraskė širdies gabalėlį… Skaudu ir liūdna buvo, tiesa? nes aš buvau tokia kvaila… Kas beliko? Jau taip mažai yra.. Dėl visko tik aš viena kalta… Tik pažadu, kad ir toliau busiu tokia, kokia norėjau būti visada… o Tu… toks geras, švelnus ir kantrus, išmintingas ir begalo nuoširdus… Nors neturi jokių sparnų, bet Tu mano Angelas Sargas - žmogus.. Rodyk draugamsMano gražusis pone, rašau Jums paskutini laišką… Jau veidrodis su Jūsų nuotrauka man taip pat nepadės… Laikas man tekėti… Mano gražusis pone, aš jo nemyliu, tokia yra tiesa… Jūs svarbiausią vaidmenį turit kiekviename sapne… Bet juk mergina negali eiti per pasaulį visiškai viena.. Tokia yra tiesa, juk Jūs žinot… Jau man neša nuotakos suknelę… Jau čigonai laukia su muzika… Arklio uodega į taktą linguoja… Mendelsoną beldžia kanopos… Dar ryžių pabers laimei… Svečiai kažką nešvariai dainuojant atkartos… Auksinį ratelį uždės ant piršto ir nuveš mane liftu į dangų… Mano gražusis pone, negalėjau šiandien užmigti… Todėl negalėjot ateit pas mane sapnę… Ir taip išeinu neatsisveikinus, kaip netyčia… Lyg kažkas tarp mūsų užrakino duris… Jau man neša nuotakos suknelę… Jau čigonai laukia su muzika… Arklio uodega į taktą linguoja… Mendelsoną beldžia kanopos… Dar ryžių pabers laimei… Svečiai kažką nešvariai dainuojant atkartos… Auksinį ratelį uždės ant piršto ir nuveš mane liftu į dangų… Rodyk draugams |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Powered by WordPress MU & hosted by BLOGas.lt
Create a new blog and join in the fun! Mandigo theme by tom
Įrašų RSS srautas
ir Komentarų RSS srautas.
